„Trys liūdesio dienos“ – antroji romanų dilogijos, plačiai išgarsinusios Eduardo Cinzo kūrybą, knyga.
Kaip ir romane „Raudonojo arklio vasara“, veiksmas vyksta Belgijos kalnų miestelyje. Čia laikinai įsikuria lietuvių kilmės chirurgas Dogenis. Jis bando įveikti vis pasikartojančius priepuolius, kuriuos sukelia kadaise pabandyti LSD narkotikai. Slėpdamas savo ligą Dogenis bando užgniaužti jausmus mero dukrai Monai, tačiau likimo sąlyginumai bejėgiai prieš žmogaus jausmus.
Subtili, trapi, lengvo liūdesio kupina meilės istorija šiame romane pasakojama Monos balsu. Cinzas geba rašyti įtaigiai ir kartu paprastai. Mažos kaimo bendruomenės rūpesčiai atsiskleidžia per išraiškingus personažus, itin praturtinusius lietuvių prozą. Romanas padovanos skaitymo džiaugsmą tiems, kurie ilgisi geros literatūros.
Eduardas Cinzas (1924–1996) – išeivijos lietuvių rašytojas. Gimė Rietave. Karo sumaišties nublokštas į Belgiją, čia jis praleido beveik penkis dešimtmečius. Labiausiai išgarsėjo romanų dilogija „Raudonojo arklio vasara“ ir „Trys liūdesio dienos“ (pirmasis šio romano leidimas Amerikoje buvo pavadintas „Mona“).
Cinzas, atsiskyręs nuo pagrindinės emigrantų bangos, savo kūryba nepritampa prie lietuvių išeivijos rašytojų. Vaizduodamas Belgijos miestų ir miestelių gyvenimą, kūrėjas atskleidžia prancūziškai mąstančio ir kalbančio europiečio elgseną bei psichiką, išsilaisvinusią iš tautinių ambicijų, idėjinio programiškumo. Jo novatoriški, išskirtinių charakterių veikėjai į svetimo krašto aplinką žvelgia XX a. suirutėse nepalūžusių žmonių akimis.