Knygos herojus Bartas – jaunas karys. Jis tarnauja misijoje Irake, kuriame netikėtai kautynių lauko realybė persipina su prieš šimtmečius nutikusiais istoriniais įvykiais. Bartui tenka suvokti Aleksandro Makedoniečio poelgius, įsijausti į Lietuvos kunigaikščio Daugiručio dvasią, žvanginant ginklais narsiai kautis ne tik su realiais priešais, bet ir su nematomais demonais.
Romane Bartas blaškosi tarp trijų moterų ir savo norų. Net vesdamas karius į žūtbūtines kautynes, jis nesiliauja apie jas galvojęs. O moterys stiprios, aistringos ir tokios skirtingos! Jos gelbsti Bartą net tada, kai tai atrodo neįmanoma. Jaunas vyras blaškosi tarp valios diktuojamo sprendimo būti narsiu karvedžiu ir savo geismų tenkinimo.
Bartas – emocingas, drąsus ir nuoširdus Lietuvos karys. Jis kaunasi ne dėl kraujo, ne dėl noro pasirodyti, o todėl, kad taip reikia, kad nėra kito pasirinkimo. Kaunasi, kad galėtų grįžti ten, iš kur jį nutrenkė šumerų dievų prakeiksmas. Suvokęs kas yra meilė, galia, išmintis ir pasiaukojimas jis atrakins dievų vartus, nes jis – Perkūno karys!
Pats autorius, Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis 16-iolika metų, savo pirmąją knygą apibūdina trumpai: „Knygoje daug veiksmo - kalena kulkosvaidžiai, žvanga kalavijai, ji netgi primena komiksą ar kino scenarijų. Visgi, pagrindinė tema yra meilė, karas, drąsa, vyriškumas ir nuostabios Moterys, dėl kurių vyrai tampa tikrais Vyrais“.